Rytais ir brownie, norėjęs tapt cheesecake.

Aną rytą, rodos, ketvirtadienį, mudvi su K. važiavome į darbus. Jos autobusas išvažiavo trimis minutėmis anksčiau už manąjį. Ir žinot ką?

Teisingai - šaltis.

Į stotelę ėjom atskirai, ko paprastai nebūna esant tokioms aplinkybėms. Nebent būtumėm susipykusios, tačiau aš nepamenu, kad kada nors šitai būtų iš tikrųjų įvykę. Daugiau kaip treji metai gyvenimo per sieną ir tokie dideli ego. Arba Beigbeder'is buvo neteisus, arba pamiršo apgalvot kai kuriuos atvejus. 

O paskui aš leidaus nuo Ukmergės pleto kalno ir automobilių išmetamosios dujos buvo nelyg koksai rūkas, ir saulė kybojo virš Europos dangoraižio tokia nuoga, tokia nedeginanti akių, tokia tikra, ir aš labai norėjau turėti fotoaparatą, ir kad autobusas sustotų.

Neturėjau, nesustojo, todėl viskas, ką galiu dabar padaryt - parodyt rytą iš balkono, kai stovi prie minus-beveik-trisdešimt plikomis iki blauzdų kojomis įsispyrus į šlepetes. Va:

Galiu parodyt ir kitą rytą, dar labiau stebuklingą, kai su Jule sprendėm visokias dilemas, pavyzdžiui:

* ar visi nevedę vyrai nevalgo termiškai apdorotų morkų? Ar visada ir kur dingsta šitos nemeilės maistui po vestuvių? (aš tuoj imsiu svarstyt apie kokį rimtą projektą, su apklausomis gatvėse ar mife ir teisingom imtim, negalima šito reikalo taip palikt)
* kokius laisvuosius dalykus man pasirinkt? (šitą išsprendėm, t.y., atsinešiau kompą virtuvėn ir juokėmės iš visokių įšalotyrų beigi zulų kalbos pradmenų, kol tasai beveik išsikrovė ir buvo nuspręsta, kad trečiadieniais važiuosiu Baltupiuosna klausyt feministinės kino teorijos ir visuomenės, seksualumo ir seksualinės sveikatos paskaitų - žinau, nieko nesakykit)
* kur dingo karamelizuoti migdolai iš J. granolos? (nieko išsiaiškint nepavyko, neregėjom akyse jokio žalio bliūdo su jokia granola, išvis, kas tas J.)

Žodžiu, tą rytą, t.y., šįryt, kaip ir vakarą-prieš (įdomus dalykas, vakarai-prieš ir rytai-po; kur pasideda naktys; laiko skylės kažkokios, aaa), mes nuveikėm daug teisingų dalykų.

Ir padarėm teisingą nuotrauką, labai gerai visa iliustruojančią. Ji Julei primena lekt. A. Javtoką, turbūt dėl matematikos menininkams.

O nuo kitos savaitės rytais eisiu į mif'ą, vėl būsiu studentė ir viskas bus kaip anksčiau. Tik geriau.

***

Dabar apie pyragą, kurį maždaug kas antras fūdblogeris, esu tikra, yra nusižiūrėjęs/gaminęs. Ir suprantu kodėl. Šokoladinis, beveik-sūrinis, toks, žodžiu, du viename, sunkus ir žieminis, toks... geras.

Brownie su kremine varške.

26 centimetrų skersmens formai reiks: 

Šokoladiniam sluoksniui: 

100 g pieniško šokolado
100 g juodojo šokolado
85 g sviesto
140 g cukraus
šaukšteliovanilinio cukraus
2 didelių kiaušinių
labai kaupino šaukšto kakavos
70 g miltų
žiupsnio druskos 

Varškės-sūrio masei: 

300 g kreminės varškės (naudojau President, nes Maximoj akcija, buvo pats-tas; tinka ir Philadelphia, ir Švelnioji, ir ricotta, dėl mascarponės (rieboka) ir pertrintos varškės elementariosios (sausoka) nesu tikra, bet gali pabandyt ir man papasakot)
kiaušinio trynio
100 g cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus 

Procesas: 

Susmulkinam šokoladą į gabalėlius. 60 g juodo ir 50 g pieniško (naudojau su skaldytais lazdynų riešutais, sakyčiau, geriau nei paprastas) dedam į dubenį ant puodo su verdančiu vandeniu, likusį - pasidedam į šoną. Į tą patį dubenį sudedam gabalėliais pjaustytą sviestą ir maišom, kol ištirpsta. Nukeliam nuo puodo ir leidžiam kiek praaušt.

Kol šokoladas vėsta, pasiruošiam sūrio masę. Kiaušinio trynį išplakam su cukrum ir vanile. Sudedam varškę ir plakam, plakam, plakam, kol masė tampa vienalytė ir puri.

Orkaitė on - 180 laipsnių. Į šokolado-sviesto masę supilam cukrų ir vanilinį cukrų. Gerai išmaišom. Po vieną šluotele įplakam kiaušinius. Sudedam kakavą, miltus ir druską. Gerai išmaišom. Suberiam likusius šokolado gabalėlius, šaukšto pagalba paskirstom tolygiai masėje.

25-26 cm skersmens formą išklojam kepimo popieriumi/ištepam sviestu. Supilam šokoladinę masę, paviršių truputėlį palyginam. Ant viršaus sukrečiam varškės masę ir buku peiliu paskirstom ant viso pyrago, vis užkabindami šokoladinę masę, kad paviršius pasidarytų truputėlį marmurinis.

Dedam į orkaitę. Kepam 25-35 minutes, kol paviršius sutvirtėja, bet dar nekeičia spalvos. Pyragas neturi būt labai tvirtas, jokių pagaliukų testų praeiti nereikia. Žodžiu, neperkepam, nebijom ištraukt jo veik pusžalio. Ataušinam. Kišam šaldytuvan ir pašaldom bent valandą, kad viskas sustingtų ir sutvirtėtų. Pjaustom ir valgom. 







Verdiktas: patiko net K., kuri nelabai mėgsta šokoladą, o S. pirmas sakinys šį rytą buvo maždaug labas-rytas-pyragą-damušiau. Skanus, nū. Baisiai.

Šaltinis: beveik pagal D. Lebovitz'ą, tik smarkiai adaptuota spintelių turinio ir pomėgio pieno produktams.