„Pakalbink blogerį“: projekto pristatymas ir kuskusas su sūriais.

O bus šitaip, mielas blogeri. Parašysiu tau laišką ir paklausiu, ar nori (čia tiems, kurie apie ketinimus dalyvauti nepranešė iš anksto). Jei sutiksi, atsliūkinsiu tavo tinklaraštin ir skaitysiu iki akis paskaus. O paskui dar truputį. Įžangos, receptai, nuotraukos, komentarai – nieko nepraleisiu. Gilinsiuos ir analizuosiu, gal net kokią vieną kitą statistiką mintyse pasidarysiu. Kažkur proceso metu man pradės kilti klausimai. Daug klausimų. Perleisiu juos per „tai įdomu ne man vienai“ tinklą, kad nereikalingi nubyrėtų. O tada apsimetinėsiu žurnaliste ir paimsiu iš tavęs interviu. Apie maistą, gyvenimą ir religines pažiūras. Fonus fotografuojant ir mėgstamą vyną. Meilę/neapykantą/abejingumą alyvuogėms, darbą ir blog‘o templet'o kūrimą. Ambicijas ir vietinius maisto vartotojus. Gal net paklausiu, kiek tau metų ir koks tavo batų dydis. Arba plaukų spalva. Ir kodėl niekada negaminai nieko su paprika. Visai neaišku, kas man į galvą šauti gali.

O tada pati savarankiškai arba su tavo pagalba (o, žiūrėk, kas tau labiau patiko – anas pyragas ar tas troškinys?) išsirinksiu receptą, tavo bloge gyvenantį. Ir, ak, kaip netikėta, pagaminsiu. O paskui garsiai apie viską papasakosiu. Padarysiu reklamą tavo tinklaraščiui, paskelbsiu tavo interviu, receptą ir savo įspūdžius su juo susidorojant. Žodžiu, skatinsiu tave nusirengt, o paskui visam internetui papasakosiu, kiek labai grieko vertos tavo liaškos! bandysiu parodyt, kad už kiekvieno sakinio, keksiuko ar salotų slepiasi žmogus, vienokiu ar kitokiu būdu savo kasdienybėn įpynęs pavalgysiu, kai nufotografuosiu, nū ir kas, kad atšals ir nebeslepiantis maniakiško potraukio kolekcionuoti receptus.

Projektas dienos šviesą išvys birželio vidury, jei pasiseks, arba liepos pradžioj, jei... na, patys suprantat, visko nutikti gali, gal aš prancūzams taip patiksiu, jog paprašys manęs perlaikymų savaitei pasilikt, o aš – žmogus geras, jei pageidavimus tokius reikš, negalėsiu atsisakyt. O Prancūzijoj, kaip jau kokį n kartų minėjau, virtuvės įranga pernelyg skurdi projekto maistinės dalies realizavimui. Bet ir iki šito dar baisiai daug ką nuveikti reikia, todėl e-mail'ą karts nuo karto patikrink jau nuo kitos savaitės, susitariam? O truks... Kol bus norinčių su manimi kalbėtis.  

Ir dar šis tas. Baisiai opus reikalas yra eiliškumas (aš, leiskite priminti, norėčiau aš to ar jau nebelabai, matematikė, nariai sekoje turi būti sudėlioti kokia nors iš anksto nustatyta tvarka, kitaip mane ištiks panikos priepuolis, nes negalėsiu prognozuoti sekos, kurią pati sukūriau, elgesio, tolstant į begalybę, o tokie va visokie mano psichiniai nuokrypiai gali pakenkti aplinkiniams (jūs įsivaizduojat, kaip būtų baisu, jei tuo metu pas brolį būtų atėjęs koks nors baisiai simpatiškas vyresnis jo draugas, a?)). Ir, o likimo ironija, čia nieko sąžiningesnio projekto dalyvių atžvilgiu už visišką atsitiktinumą sugalvoti nepavyko. Todėl problemos sprendimas čia tėra vienas – įrašai bus skelbiami iš anksto (dėl manęs) burtais (dėl jūsų) nustatyta tvarka. Bent jau iš pradžių. Tik, leiskite pastebėti, įrašo skelbimas nėra tapatus įrašo juodraščio kūrimui.

Rodos, paminėjau viską. Jei kas nors liko nepastebėta, prašau nesikuklinti, komentaruose man tiesiai į akis drėbti, kad aš - višta ir pamiršau, jog. Gyvūnus neįžeidinėjančio pabūdžio pastebėjimai, pasiūlymai, idėjos ir komentarai taip pat laukiami.

Ir taip, kartais man rodos, kad jei būtų sukurti aparatai pompastikos kiekiui kraujyje matuoti, įpūsčiau tiek, kad atimtų klaviatūrą.

***

Nes šita savaitė vis dar košių, o man jos patinka. Nes mano šaldytuve galima rasti kokių penkių rūšių sūrio (aš visada maniau, kad esu iš cukraus - dabar man atrodo, kad baigiu apipelyt ir beveik prisijaukinau alergiją pieno baltymams). Nes, kaip netikėta, man vis dar reikia mokytis.

Kuskusas su trijų rūšių sūriu. Žalias.

2 porcijom susirandam:

100 g špinatų

100 g brokolio žiedynų

porą saujų šaldytų žirnelių

gabalėlį sviesto

100 g kuskuso

druskos

60 g mozzarellos

40 g amerikietiško tipo sūrio

pora žiupsnių tarkuoto parmezano

Procesas:

Špinatus ir brokolius susmulkinam. Žirnelius traukiam iš šaldymo kameros ir viską nuplikom verdančiu vandeniu. Nedidelėje keptuvėje išlydom sviestą ir sudedam daržoves. Uždengiam ir troškinam, kol žirneliai suminkštės. O tuo metu skaitom kuskuso virimo instrukciją (nes tą, kurį pirkdavau Lietuvoje, virti reikėdavo gal kokias tris minutes, naudojamą dabar pakanka užplikyti ir palikti išbrinkt - bijau duoti tikslius nurodymus). 

Pagal ką tik sužinotas proporcijas į keptuvę su jau paruoštais žalėsiais pilam vandens, užverdam, dedam kuskusą, pasūdom (sūriai, čia bus sūrių - nepamirštam) ir elgiamės taip, kaip skaitėm. O kol kuskusas verda/pampsta, smulkiais gabalėliais supjaustom mozzarellą ir tą kitą, iš vokelių ištrauktą. Suverčiam į keptuvę, išmaišom, dedam į lėkštes, pabarstom parmezanu ir apsimetam, kad nieko apie jokias alergijas pienos baltymams girdėję nesam. Skanaus.

Šaltinis: fantazija.

Verdiktas: Kai mano priekiniai dantys staiga atsikiš, bent jau žinosiu, kad buvo verta.