Tabula rasa ir vėl obuolių pyragas.

Aš tik dar truputėlį viską palaikysiu savy, nū, tik kokias penkias paras, paskui supakuosiu į lagaminą ir išmesiu vos tik išlipus iš lėktuvo. Net į traukinį nesinešiu, nereikia. Būsiu tabula rasa.

Ir nupiešiu viską iš naujo. Gerai, meluoju, ne viską. Save. Nes baisiai ironiškas mano autorius buvo, šitaip pasityčioti! Neduoti ne tik jokio talento, bet dargi ir smegenų pagailėti, o paskui įmesti į smalos katilą ir žiūrėti, kaip kapanojuos. O kai jau beveik pavyksta, atimti tą šiaudą, už kurio laikiausi. Kiauliška, ania? Pirštus tokiems nukapoti maža.

Aha, aha, mea culpa, o mano blogo skaitytojau, čia per daug neigiamų emocijų pastaruoju metu. Išvis - per daug emocijų. Geriau jau papasakočiau ką nors apie tai, kaip be ašarų svogūnus supjaustyt ar teisingai tešlą iškočiot. Bet aš niekada nieko nepadarau iki galo gerai. Ir netgi neturiu tam pasiteisinimo.

***

Apie šitą jau seniai mąsčiau. Tik originalus receptas ir kai kurių kepėjų įspūdžiai po kepimo įkvėpė atsinešti kur kas daugiau obuolių ir pasiimti didesnę formą - reikėjo gi kažkaip nuo „per storas biskvitas, per mažai obuolių“ gelbėtis.

 Obuolių pyragas su karamele.

25x40 formai susirandam:

250 g sviesto
200 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
3 kiaušinius
300 g miltų
2 šaukštelius kepimo miltelių
žiupsnelį druskos
5 šaukštus pieno


mažiausiai kilogramą obuolių
skardinę „Rududu“


75 g sviesto
150 g miltų
50 g cukraus

Procesas:

Sviestą ištraukiam iš šaldytuvo pora valandų prieš gamybą arba pašildom mikrobangėj. Išsukam su cukrum ir vaniliniu cukrum iki purios masės. Po vieną įplakam kiaušinius. Minutės taisyklė. Įsijojam miltus, kepimo miltelius ir druską. Gerai išmaišom. Supilam pieną ir darsyk mikseriu pasidarbuojam.

Orkaitė on - 180. Atidarom „Rududu“ ir dedam ją į orkaitę. Aišku, galima apsieiti ir be to, bet pašildyta truputį klusnesnė toji karamelė tampa. Einam lupt obuolių. Padainuojam ką nors bulvių skustukui, nes jis čia baisiai naudingas. Supjaustom plonom riekelėm. „Rududu“ jau būna kiek patežęs, kol su obuoliais susitvarkom, todėl jį iškrapštom iš skardinės, išplakam ir sumaišom su obuoliais. Aha, procesas nėra toks lengvas, kaip kad skamba. Nenori toji karamelė tolygiai tarp obuolių pasiskirstyt, nors tu ką. Bet nepasiduodam ir bent jau didelių karamelės gabalų nepaliekam. Padedam į šoną.

Miltus sumaišom su cukrumi ir įpjaustom šaltą sviestą. Darbuojamės pirštais, kol susidaro trupiniai. Nieko tokio, jei toji masė nėra visiškas smėlis, svarbu, didelių svieto gabalų nebūtų ir košės nesutrintumėm. Kepimo formą išklojam kepimo popierium ir supilam tešlą. Išlyginam. Kruopščiai. Dar kruopščiau paskirtstom obuolių masę ant viršaus. O paskui viską paslepiam po trupiniais. Šaunam į orkaitę ir kepam, kol paviršius švelniai parunda. Ok, ok, kepam, kol iškepa, ką jau čia. Skanus visoks.

Verdiktas: Labai stiprus pretendentas į geriausio obuolių pyrago titulą.