Išvažiuoju ir tortas pirmasis.

Negaliu užmigti. Lėktuvas į naujos savęs lipdymą po dešimties valandų ir man taip biškį truputuką ojėzusmarija kaip labai baisu. O jei man nepavyks?

Bet viskas priklauso tik nuo manęs pačios, tai gal, sakau, nustok čia savigaila užsiiminėti, moterie, nosį viršun ir pirmyn į gyvenimą kitaip? 

Mielas mano blogo skaitytojau, nepyk, įrašų kurį laiką nebus. Nuojauta man kužda, kad tiek su laiku, tiek su galimybėmis gaminti problemų gali kilti. Bet juk tai tik į gerą, tiesa? (aha, - atsiliepia blogo autorės šlaunys). Kartais tiesiog reikia pertraukėlės.

***

O tu manęs lauksi?

***

Pirmame blogo įraše skelbiausi, jog nesu kepusi torto. Ką gi, pribrendau. Iš kelių variantų Do savo gimtadieniui išsirinko šitą. Ir oj kaip labai nepasigailėjo.

Tortas „Raffaello“

24 cm skersmens formai susirandam:

5 kiaušinius
230 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus pudros
65 g aliejaus
230 g miltų
20 g kepimo miltelių

180 g sviesto
385 g saldinto kondensuoto pieno
50 g kokoso drožlių
450 g bent jau 35% riebumo grietinėlės
2 pakelių grietinėlės standiklio

2 citrinų
200 ml vandens
2 arbatinių šaukštelių cukraus

Procesas:

Čia sviesto pašildymas mikrobangėj nesuveiks, todėl išimam iš šaldytuvo gerokai prieš pradėdami gaminti. Geriausia - net kokią naktį prieš. Kondensuotą pieną - irgi. 

Orkaitė on: 190. Kiaušinius išplakam su cukrum ir vaniliniu cukrum. Aš, pvz., dar niekada taip ilgai jų plakusi nebuvau - visas šešias minutes maksimaliu greičiu! Ok, ok, ne aš, mikseris, bet man jį reikėjo tas šešias minutes laikyti, man. Plona srovele pildami aliejų plakam toliau. Paskui įsijojam miltus ir kepimo miltelius. Kadangi šitų daug - siūlau rinktis kokybiškus, antraip nemalonus prieskonis jaustis gali. Dabar pasiimam šaukštą ir išmaišom iki vientisos masės. 24 centimetrų skersmens formą ištepam sviestu, supilam tešlą, išlyginam paviršių ir kepam, kol vidun įkištas pagaliukas būna sausas. Orkaitės per daug nedarinėjam, ypač kepimo pradžioje, idant biskvitas nesubliūkštų. Išimam ir paliekam atvėsti.

Kol vėsta, išplakam grietinėlę. Toji turi būti šalta šalta. Truputį paplakam, supilam grietinėlės standiklį ir plakam iki tol, kol bokštus statyti galima, t.y., masė tampa standi. Tik, šiukštu, neperplakam, o tai vietoj torto tik sviesto sumuštiniams turėsim. Uždengiam maistine plėvele ir dedam šaldytuvan. Sviestą išsukam su kondensuotu pienu iki labai vientisos masės. Suberiam kokoso drožles, išmaišom. Darom tą patį, ką darėm su grietinėle, tegul atvėsta. Ir einam kokią valandą knygos paskaityt. Bent jau aš ėjau, jūsų neverčiu, ale mažiausiai pusvalandžiui torto gamybą pamirškit.
Biskvitą padalinkit į keturis blynus. Sako, gerai su siūlu, bet man buvo geriau su ilgu peiliu. Nieko tokio, jei koks vienas blynas įplyš, ar koks kreivesnis gausis. Nei išvaizdai, nei skoniui tai nekenks, tik nepalikit jo viršutiniam sluoksniui. Vandenį sumaišom su cukrum ir abiejų citrinų sultimis. Taip, rūgštu, bet taip reikia. Iš šaldytuvo išsiimam grietinėlę ir sviesto plakinį, pasiimam šluotelę ir neskubėdami tas mases sujungiam į tai, ką paskui vadinsim kremu. 

O toliau viskas paprasta. Į tą pačią formą užsegamu šonu, kurioje kepėm, dedam biskvitą, jį aplaistom ketvirčiu citrininio vandens, dedam tokią pat dalį kremo, paskirstom tolygiai. Procedūrą pakartojam dar tris kartus. Uždengiam kuo nors ir dedam nakčiai į šaldytuvą. Tegul branda užsiiminėja. 

O paskui galima papuošti. Pagal fantaziją. Aš šonus aptepiau plakta grietinėle (50 g atliekamų turėjau, užteko), paskui dosniai padengiau jį visą kokoso drožlėmis. Išlydžiau 50 g šokolado su šaukšteliu medaus,  masę atvėsinau iki daugmaž sukietėjo, kočiojau tarp dviejų plėvelės sluoksnių ir sausainių formele spaudžiau žvaigždutes. Praktikos trūkumas žiūrint į galutinį vaizdą buvo aiškiai juntamas, bet toji šokoladinė medaus masė potencialo turi. Skanaus.

Šaltinis: labai mylimas.

Verdiktas: Tobulas. Biskvitas purus ir tirpstantis burnoj, kremas labai labai raffaelliškas. Nors ką aš čia. Ponaitis M. tortų nevalgo. Šiandien labai juokėsi iš savęs, nes ryte pasigedo piniginės, o paskui ją rado virtuvėje ant stalo, mat ją ten pasidėjo, kai naktį grįžęs ėjo torto valgyt. Va ir viskas.