La vita e bella ir vėl sausainiai.

Nes viskas visą laiką tebuvo požiūrio klausimas.

Ir kankint, budeliai, smarkiau - minties apie gražų gyvenimą neatsisakysiu. Nes jau net kokią savaitę man visai sekasi.
Neplanuoti.
Įkvėpti žiemos. Paryčiais. Šeštadienį. Nes nesimiega. Visai neaišku kodėl.
Susitaikyti su tuo, ko pakeisti nepajėgiu. Kol kas.
Išklausyti.
Kantriai aiškinti kvadratinių lygčių sprendimą skaipu. Nes nieko nėra gražiau už žmogų, kuris nori tobulėt. Ir tobulėja.
Kepti blynus, nes tu tuoj išvažiuosi, o tų blynų mes dar taip ir neparagavom.
Negalvoti, kai galvoti nereikia. Tiesiog veikti. Arba neveikti. Pagal norus ir aplinkybes.
Mėgautis smulkmenomis. Telefono skambučiu ir sniegu po pusiau nemiegotos nakties laukiant autobuso namo.

Viską daryti kitaip.

O kai tau pasakys, kad šitai laikina, kad praeina, kad čia visai ne tu, kad čia tik šiaudas, todėl vis tiek nuskęsi, nepulk draskyti akių. Parodyk liežuvį ir paglostyk nugarą. 

***

Klasika. Amerikietiška klasika, su kuria ir lietuvių skrandžiai beigi skonio receptoriai, pasirodo, susidraugauja puikiai. Receptų, savaime suprantama, krūvos, todėl visai neaišku, kuri klasika klasiškiausia. Bet mes visai nesukam dėl to galvos ir einam kepti tų, kurie visada pavyksta ir tešla brandinimo tris dienas nereikalauja.

Sausainiai su šokolado gabaliukais.

Labai didelei krūvai, kokiems 60 didelių sausainių, susirandam:

150 g rudo cukraus
150 g paprasto cukraus
pora šaukštelių vanilinio cukraus
230 g sviesto
2 kiaušinius
300 g miltų
šaukštelį sodos
šaukštelį kepimo miltelių
pora žiupsnelių druskos
150 g pieniško šokolado

Procesas:

Sviestą išimam prieš pora valandų arba liepiam mikrobangei padėt jam suminkštėt. Pilam visų rūšių cukrų ir išsukam iki purumo. Mušam kiaušinį, bent minutę plakam. Mušam kitą, procedūrą pakartojam. Dedam miltus, kepimo miltelius, druską, sodą. Paverčiam viską vieniu. Atrodo, nei šis, nei tas gavosi. Šaukštu maišyt lyg ir visai pastangų reikalauja, bet tokios ir į rankas imti nesinori. Jei ir jums taip, žinokit, viskas gerai. 

Orkaitė on - 190. Supjaustom šokoladą. Gabaliuką į kokias šešias dalis. Dedam į tešlą ir tolygiai paskirstom, aka išmaišom. Skardoje paklojam kepimo popieriaus patalus ir dedam po kaupiną šaukštelį tešlos. Aha, aha, tokį beformį gniutulą ir paliekam, viskas čia gausis. Tik laaaaabai didelius tarpus tarp jų paliekam. Aš retai rizikuoju standartinės orkaitės standartinei, su ja gaunamai, skardai vienu metu patikėti daugiau nei 9 sausainius. 

Dedam kepti ir stebim procesą. Kai jau išsileidžia ir spalvą pakeičia, traukiam lauk. Jei pageidaujama vos vos guminio efekto, spalvos pokyčiai turėtų nebūti drastiški. Traškūs turėtų nusidažyt auksu. Bet visa tai pastebima tik sausainiams atvėsus. Karšti jie minkšti ir visai į sausainius nepanašūs, todėl elkitės gražiai ir leiskit jiems visiškai atvėsti kur nors ant grotelių, pvz., prieš ragaudami.

Šaltinis: šitas, tik su tiuningu.


Verdiktas: Va šitaip va su jais ir nutinka.