2010 m. rugsėjis 11 d., šeštadienis

Rytai ir nefotogeniška košė.

Mano rytai būna kelių rūšių.

Dažniausiai sutinkama rytų rūšis - rytai, kai reikia skubėti. Kadangi miegoti aš mėgstu (miegoti - nepainioti su vartymusi lovoje, kurio pakęsti negaliu ir propaguoju tik vakarais, kai užmigti nepavyksta), tokie rytai visada būna vienodai taupūs laiko prasme. Kodėl taupūs - aišku, kodėl vienodi... Nes visada viską darau pagal algortimą (šššša, aš iš MIF'o, man galima tokius žodžius vartoti). Žadintuvas, tualetas, dušas, rankšluotis ant galvos, virdulys on, cigaretė, kavos plikymas, putos ant plaukų, lovos klojimas, puodas ant viryklės, plaukų džiovintuvas, puodas nuo viryklės (čia pasakom ačiū visokioms greitai verdamoms dribsnių košėms), pusryčiai, dantų valymas, drabužiai, tušas, kvepalai, batai, raktai, iki, mano mielos. Ir neduokdie, ką nors pražiopsau ar abu dušai užimti būna. Rytas pasmerktas. Nieko nespėju, nes tiesiog nebežinau, kaip iš naujo optimizuoti laiką. Nenormalu, pati suvokiu. Bet spaudžiu „patinka“.

Dar yra savaitgalio rytai. Kai viskas daroma belekaip, kai kava geriama lėtai, kai pusryčiai - ritualas su muzika. Kai nereikia nei tušo, nei kvepalų, nei raktų. Kai blakstienos nėra supančiotos mazgeliais, nuolat tempiančiais vokus žemyn. Čia net komentarą parašyti galima kokį nors, nū, tarkim: labai labai patinka arba patinka n-uoju laipsniu, kai n artėja į begalybę.

O dar pasitaiko vienas kitas rytas po nemiegotos nakties. Kai stebi, kaip teka saulė. Šituos iliustruojam.




















***

Šeštadienio rytą, kai laiko turiu į valias, pusryčiams vis tiek verdu... košę. Bet čia kaltas šaldytuve labai jau ilgai liūdėjęs gabalas moliūgo. Tik kad fotografuotis atsisakė. Raukėsi, maivėsi, todėl su nuotraukomis šįsyk - liūdna kaip niekad.

Neva labai sveikuoliški pusryčiai.

Vienai porcijai susirandam:

300-400 g moliūgo
300 ml vandens
3-4 šaukštus miežinių dribsnių
1-2 šaukštus maistinių kviečių sėlenų
žiupsnelį druskos
cinamono ir medaus pagal galimybes ar norus

Procesas:

Vanduo į puodą, druska į vandenį ir ant viryklės. Ne druska - puodas. Pasiruošiam moliūgą - nulupam, išsėklinam ir sutarkuojam. Kadangi rytas ir viską darom flegmoms būdingu lėtumu, tai jau ir vanduo turėtų būt užviręs. Sumetam ten moliūgą ir paliekam dešimčiai minučių nelabai smarkiai kaitintis. Paskui į kompaniją įsiūlom sėlenas ir dribsnius. Verdam lygiai tiek, kiek reikia pastariesiems išbrinkti ir pasidaryti skaniais. Teoriškai, gali pritrūkti vandens. Praktiškai - toks kiekis buvo pats tas. Paskaninam cinamonu ir medumi, keliam nuo viryklės, uždengiam ir einam plikyti arbatos. Kai košė pailsi - skanaus.

Šaltinis: idėją pavogiau iš čia

Verdiktas: Kaip jau supratote, mėgstu košes. Šitą - irgi. Jei pusryčiams labiau vertinat sumuštinius ar kiaušinienę - nebandykit.

13 komentarų:

  1. Tretieji man patinka labiausiai. Ir ta iš už senamiesčio išlendanti saulė... laikas tokiomis akimirkomis ima slinkti daug lėčiau.
    Patinka, kaip tu rašai :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tretieji patys savaime mistiški. Net kai saulės pro debesis nematyti. Toji ryto vėsa, gelianti smegenis, ir lengvas apsvaigimas nuo miego trūkumo...
    Ačiū. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Uf, pažįstama situacija, su tais skubiais ir visada vienodos sekos rytais ir visiškai suprantu ką reiškia, jei nors vienas žingsnis iškrenta..Bet žinai ką? Sako, kad lavinant smegenis reikia kartas nuo karto, kažką gyvenime padaryti neiprastine seka. Tad net jei rytas ir nesigauna toks, koks turėtų būti, žinok jog tavo smegenims tai į naudą! ;D

    O man kaip košių fanei, šis receptas..Na ploju katutes už jį.

    AtsakytiPanaikinti
  4. užburiantis įrašas. Nuostabiai nuo a iki ž.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Žinai, Nyu, čia vėl toks, am, teoriškai - arklys, praktiškai - negyvas. Smegenims gal ir į naudą, tik kas man iš to, jei nieko nesuspėju? :D

    Ačiū.

    Ir rūtuliukui ačiū. Smagu, jog kažkam patinka tai, ką darau. Tiksliau - kaip darau.

    AtsakytiPanaikinti
  6. O, kolegė iš mylimo MIF'o :) Ką studijuoji? :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Mylimo? Tu tikra? Nes aš tai matematiką myliu, MIF'o - nė velnio. :) MMT. Trečias kursas. O tu?

    AtsakytiPanaikinti
  8. Tikrai mylimo :))) Mano istorija ilgesnė. PS bakalauras, magistras, porą metų DBVS dėstymo ir kol kas atostogos :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tai gal čia ta nemeilė - tik trečio kurso krizės padarinys?
    /me baisiai norėtų išgirsti, kad tai praeis, paskui MIF'ą įsimylės ir taip pat kada nors jame dėstys. Kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją kokią nors.
    Bet koks mažas pasaulis. :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Linkiu, kad tai būtų tik trečio kurso krizės padarinys :) O pasaulis tikrai mažas, jau ne pirmą kartą pastebiu, kad visi visus pažįsta :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Be reikalo (nors ka as zinau, gal su reikalu) daug stresuojies, nes muset esi perfekcioniste... Buvau net pamirses, kad tokie zmones egzistuoja, uzsieniuose, man atrodo, zmomes gyvena paprasciau.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Ačiū, Viktorija. :)

    Taip, Rain7, aš - perfekcionistė. Ir tai pjauna. Ir tikrai be reikalo.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Probemos supratimas - jau puse sprendimo. Nebent kazkur giliai neatrodo, kad tai problema...

    AtsakytiPanaikinti